- rantelis
- rantẽlis dkt. Pi̇̀rmas bū̃das, kuriuõ žmónės užrašýdavo kiẽkį, bùvo koks nórs įbrėži̇̀mas ar rantẽlis ant pagaliùko, plokštẽlės ar kur̃ kitur̃.
.
.
rantas — 1 rantas sm. (1) DŽ, Dv, rañtas (2) NdŽ Jnš; MŽ295, N, [K], M 1. įpjova, įrėža: Kočėlo rantai apdilo Šl. Tarp griovelių yra susidaręs rantelis rš. Grūdų byrėjimą reikia taip nustatyti, kad nuo volelio rantų ant skardos rantų kristų vienas grūdų… … Dictionary of the Lithuanian Language
ruobukas — ruobùkas sm. (2) rantelis: Tie voliukai būs su ruobùkais Klk … Dictionary of the Lithuanian Language
įrantymas — įrañtymas sm. (1) → įrantyti 2; įrantyta vieta, rantelis, įpjova: Dildė su smulkesniais įrantymais rš. rantymas; įrantymas; išrantymas; prirantymas … Dictionary of the Lithuanian Language